N A M O P A Š T A S I M T I P A I
   apie    pagrindai   KSM   funkcijos   santykiai   nuorodos   testai   svečių knyga

TARPTIPINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA
  Paralelinių intelektų santykių struktūra

Panagrinėsime šį santykių tipą analizuodami IM tipų „Don Kichoto“ ir „Džeko Londono“ sąveiką.
„Don Kichoto“ priešingo IM tipo veidrodinis tipas yra antiveidrodinis, t.y., antidraugas arba antimokytojas.
Iš tikrųjų, jei atkreiptume dėmesį į „Džeko Londono“ savęs įtvirtinimo sritį, jo pirmosios funkcijos (objektinė logika) turinį, taptų aišku, kad šis IM tipas įkūnija „Don Kichotui“ visa, kas jo suvokiama kaip „nereikia“. Galvoti taip – nereikia, daryti taip – nereikia, gyventi taip – nereikia.
Be to, „Džeko Londono“ kūrybinės srities (subjektinė intuicija) tu­rinys – „Don Kichoto“ vertybių su minuso ženklu (blogai) srities turinys. „Džeko Londono“ savęs vertinimo (objektinė sensorika) turinys sutampa su „Don Kichoto“ baimių turiniu. „Džeko Londono“ sugestijos (subjektinė etika) turinys sutampa su „Don Kichoto“ ne­pas­tebimų potencialių sprendimų srities turiniu.
Galbūt dėl pastarojo keisto sutapimo, šiuos tarptipinius santykius socionika pavadino paralelinių intelektų santykiais, kai vienas IM tipas sugestijuoja ir tuo leidžia išplėsti kito savęs vertinimo problemas.
Akivaizdu, kad susitikus IM tipams, susijusiems paralelinių intelektų santykiais, abiems iškyla refleksinis noras paaiškinti kitam, koks neteisingas yra jam įprastas gyvenimo būdas. Tačiau pasiekti au­tomatiško tarpusavio supratimo neįmanoma – žmonės priklauso priešingoms kvadroms ir kalba skirtinga socionikos kalba.
Pažvelkime į šiuos santykius iš praktinės pusės. Argi „Don Kichotas“ ims prieštarauti jėgai, grožiui ir turtams, kuo taip yra susirūpinės „Džekas Londonas“? Argi savo pasiaiškinimuose „Don Kichotas“ niekada nesinaudoja analizės rezultatais, kai tuo tarpu „Džekas „Londonas“ – šios srities specialistas iš prigimties? Argi „Don Kichotui“ niekada nekyla noras tapti nepriklausomam nuo aplinkinių nuomonės, kas būdinga ir „Džekui Londonui“? Taigi, nepriklausomai nuo prigimtinio mąstymo automatizmo, visa, kas buvo išvardyta, visiškai tenkina „Don Kichotą“. Ir, be to, paralelinių intelektų IM tipas objektyvuoja ir apriboja visą potencialiai teisingų sprendimų spektrą: nuo vertybių su pliuso ženklu (gerai) iki reikalavimų su minuso ženklu (nereikia).
Čia ir slypi paralelinių intelektų santykių praktinė prasmė. Juos galima ir reikia kūrybiškai panaudoti, kad būtų galima įveikti refleksinį atmetimą.
„Aš tau taip pasakysiu – už blaškymąsi reikia atsakyti!“

Paralelinių intelektų poros:
Don Kichotas – Džekas Londonas
Diuma – Draizeris
Hugo – Napoleonas
Robespjeras – Balzakas
Hamletas – Hekslis
Gorkis – Gabenas
Žukovas – Štirlicas
Jeseninas – Dostojevskis
    © Prašvieta UAB 2006. Visos teisės saugomos