namo paštas
   apie    pagrindai   KSM   funkcijos   santykiai   nuorodos   testai   svečių knyga
   
Komponentinės
Pirmosios
Antrosios
  Etika
  Sensorika
  Logika
  Intuicija
Trečiosios
Ketvirtosios
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
   
   
   

FUNKCIJOS
  Antrosios funkcijos turinio ypatybės (funkcionavimo aspektas)

Antrosios funkcijos intuicija

Ši komponentė priskiriama iracionalioms, tačiau, priešingai nei sensorika, ji orientuota į mažai tikėtinus įvykius ir antraeilius poreikius.

Šiems IM tipams priskiriami:
 
– loginis–intuityvus ekstratimas (Džekas Londonas)
– etinis–intuityvus ekstratimas (Hamletas)
subjektinė intuicija
– loginis–intuityvus introtimas (Robespjeras)
– etinis–intuityvus introtimas (Dostojevskis)
objektinė intuicija

 
Atitinkamai, pagrindinė visų antrosios funkcijos intuicijos IM tipų problema yra ta, kad:
– pirma, jų aktyvumas, jų kūrybiškumas nesusiję su dominuojančiais poreikiais, ir todėl jie lengvai užgęsta (neatkaklūs);
– antra, organizuoti jų „produkcijos“ pardavimą labai sudėtinga, nes ji gali būti per daug originali (niekam nereikalinga);
– trečia, produkcija, kuri ir taip orientuota į vyksmą (siekiant iš­vengti funkcijos „blokavimo“), labai dažnai yra „meninio“ (ne racio­nalaus) pobūdžio, todėl organizuoti tokios formos produkcijos pardavimą daug lengviau;
– ketvirta, dėl atkaklumo stokos (nes nesiejama su dominuojančiais poreikiais) šie tipai nelabai konkurencingi sociume, ypač tuo atveju, jei nėra jų produkcijos poreikio.
„Plepiai, plepiai, plepalų maišai!“

Be to, visi antrosios funkcijos tipai – plepiai, todėl kad viskas ne sau – kitiems. Viską padarytum, kad tik įbruktum prekė.
 


 

Objektinė intuicija (Dostojevskis, Robespjeras)
Tai visumos sintezės specialistai, išorinio pasaulio sensorinio patikimumo eksperimentatoriai – tyrėjai.
„Nesikankinkite! Aš žinau, ko jums trūksta!“

Jų eksperimentiniai gebėjimai pasireiškia mokėjimu visumą suskirstyti į dėmenis, išbandyti juos, o vėliau parodyti, kad ši visuma ga­li būti iš naujo sintezuojama, tobulinama.
„Užrakinsiu pasaulį!“

„Dostojevskiui“ ir „Robespjerui“ harmoningas, vientisas, neprieš­taringas, tobulas pasaulis – miręs pasaulis.
„Tegul viskas būna, bet tegul visada ko nors trūksta!“

Jeigu nėra su kuo eksperimentuoti, jie pradeda eksperimentuoti pa­tys su savimi. Pradeda griauti save – griauti ne fiziškai (juk tai intratimai), bet griauti save, kaip subjektą, o tai jau labai gudrus būdas išprotėti. Jeigu visiškai izoliuota antroji funkcija, jie iš tikrųjų pradeda „eiti iš proto“. Jiems būtinas pareikalavimas: „Pas mus chaosas. Nepa­jėgiame susitvarkyti. Padėkite!“. Ir jie padės. Būtinai padės, nors ir savaip.
„Pono Prokrusto bendrovė“. Dabar mes jus išnarstysime, pažiūrėsime, kas jūsų viduje ir sumontuosime geresnį. Ką? Liko detalių? Vadinasi, jų ir nereikėjo!“

Tokie žmonės gali sintezuoti visumą iš atrodytų visiškai nejungiamų dalių. Dėl idealumo pasirengė sugriauti visa, kas neidealu. Tokio IM tipo žmonėms realybė – kovos laukas – kovos už tai, kas idealu ir to­bula. Nes ir pasaulis, ir žmonės tam tikra prasme netobuli, kitaip jiems nebūtų ką veikti.
 „Baltieji į kairė,
juodieji į dešinė!
Juoduosius išbalinti!“

 

 

 Subjektinė intuicija (Hamletas, Džekas Londonas)

Tai abejonių ir vidinių konfliktų specialistai.
„Viskuo abejoju! Analizuoju tai, bet jokio rezultato!“

Jiems nereikalingi ir neįdomūs žmonės, neturintys vidinių problemų. Jų analizės dalykas gali būti bet kas: pradedant vidiniu žmogaus pasauliu, baigiant bet kokios socialinės ar gamybinės situacijos vidi­ne struktūra. Pasirengė įvertinti bet kokios valdymo sistemos arba gaminių gamybos kokybė. Jie pastabūs ir puikiai geba palygin­ti pakrikus faktus ir įvykius. Tai iš prigimties analitikai, tyrinėtojai, įvairių tikėjimo sistemų ir pačių įvairiausių žinių sistemų pro­paguotojai.
„Duokite man pasaulį, ir išrašysiu jam receptą nuo visko!“

Kaip bebūtų gaila, bet analitikų ir propaguotojų sociume daug nereikia. Laimė, yra meninės veiklos poreikis, kai visada prireikia gebė­jimo giliai analizuoti žmogaus vidinį pasaulį, ypač literatūroje ir teatre. Bet jei dėl vienų ar kitų priežasčių šių IM tipų produkcija nepaklausi, tada visas antrosios funkcijos aktyvumas atsigręžia į save, o tai yra ga­na efektyvi savęs griovimo priemonė. Atrodo, kad žmogus pats sau ty­čia sudaro kliūčių, sukelia kančių, ir pats jas drąsiai įveikia.
  „Vargai – mano kompasas žemėje,
O kančios – tai atpildas už ryžtą!“

„Jei ilgai kankinsimės, kas nors pavyks!“


 

 

    © Prašvieta UAB 2006. Visos teisės saugomos